VedaLink

Ancient wisdom, verse by verse.

Brihadaranyaka Upanishad 3.15

याज्ञवल्क्य इति होवाच | यदा वा अस्य पुरुषस्य म्रियमाणस्य वागग्निमपिपद्यते प्राणो वायुं चक्षुरादित्यं मनश्चन्द्रं दिशः श्रोत्रं पृथिवीं शरीरं लोमानि ओषधीर्वनस्पतीन्केशानप्सु रेतस्तेजसि निधीयते | क्व अयं तदा पुरुषो भवतीति ॥

yajnavalkya iti hovacha | yada va asya purushasya mriyamanasya vag agnim apipadyate prano vayum chakshur adityam manash chandram dishah shrotram prithivim shariram lomani oshadhir vanaspatinkeshan apsu retas tejasi nidhiyate | kva ayam tada purusho bhavatiti ||

'Yajnavalkya, when this person dies — his speech merges into fire, his breath into the wind, his eye into the sun, his mind into the moon, his hearing into the quarters, his body into the earth, his hair into the herbs and trees, his blood and seed are deposited in water — where then does this person go?'

'याज्ञवल्क्य! जब यह म्रियमाण पुरुष की वाणी अग्नि में लीन हो जाती है, प्राण वायु में, चक्षु आदित्य में, मन चन्द्रमा में, श्रोत्र दिशाओं में, शरीर पृथिवी में, रोम औषधियों एवं वनस्पतियों में, केश वृक्षों में, और रक्त-वीर्य जल-तेज में निक्षिप्त हो जाते हैं — तो यह पुरुष तब कहाँ रहता है?'