Chandogya Upanishad 7.24
आपो वावान्नाद्भूयस्तस्माद्यदा सुवृष्टिर्न भवति व्याधीयन्ते प्राणा अन्नं कनीयो भविष्यतीत्यथ यदा सुवृष्टिर्भवत्यानन्दिनः प्राणा भवन्त्यन्नं बहु भविष्यतीत्याप एवेमा मूर्ता येयं पृथिवी यदन्तरिक्षं यद्द्यौर्यत्पर्वता यद्देवमनुष्या यत्पशवश्च वयाँसि च तृणवनस्पतयः श्वापदान्याकीटपतङ्गपिपीलकमाप एवेमा मूर्ता अप उपास्स्वेति ॥ १ ॥
7.10.1 — aapo vavannadbhuyastasmadyada suvrishtirna bhavati vyadhiyante prana annam kaniyo bhavishyatityatha yada suvrishtirbhavatyanandinah prana bhavantyannam bahu bhavishyatityapa evema murta yeyam prithivi yadantariksham yaddyauryatparvata yaddevamanushya yatpashavashcha vayansi cha trinavanaspatayah shvapadanyakitapatangapipilakamapa evema murta apa upassveti || 1 ||
'Water (ap) is better than food. Therefore if there is not sufficient rain, the vital spirits fail from fear that there will be less food. But if there is sufficient rain, the vital spirits rejoice, because there will be much food. This water, on assuming different forms, becomes this earth, this sky, this heaven, the mountains, gods and men, cattle, birds, herbs and trees, all beasts down to worms, midges, and ants. Water indeed assumes all these forms. Meditate on water.
'जल अन्न से अधिक है। इसलिये जब सुवृष्टि नहीं होती तब प्राण व्याधिग्रस्त होते हैं — यह समझकर कि 'अन्न कम होगा'; जब सुवृष्टि होती है तब प्राण आनन्दित होते हैं — 'अन्न बहुत होगा।' जल ही इन सब मूर्तों के रूप में प्रकट है — यह पृथिवी, अन्तरिक्ष, द्यौ, पर्वत, देव-मनुष्य, पशु-पक्षी, तृण-वनस्पति, कीट-पतङ्ग-पिपीलक — यह सब जल की ही मूर्त हैं। जल की उपासना करो।'